Meškatronai
Vilniaus dailės akademija
Darbo vadovė lekt. Laura Pavilonytė
Mano darbo pagrindinė problema – šiais laikais akivaizdžiai išaugęs vartotojiškumas ir kiekvieno individo didėjanti priklausomybė nuo įvairių socialinio pasaulio sričių, ypač mados. Sprendimas – dėvėtų vyriškų rūbų persiuvimas į naujų konstrukcijų drabužius, remiantis „Remake fashion“ idėja.
Šiai problemai apibūdinti, inspiruota belgų siurrealizmo atstovo Rene Magritte darbo „Gigantic Days“ detalių, užrašiau tokią buitišką situaciją: drauge su vyru gyvenanti moteris, įskaudinta ar įsiutinta savo gyvenimo partnerio elgesio, įniršį išlieja kurdama – kūrybos objektu tampa naujų konstrukcijų moteriški rūbai, persiūti iš geriausių vyro kostiumų ir marškinių.
Tai eksperimentinė-meninė moteriškų drabužių kolekcija, paremta „Remake fashion“ koncepcija, kur esminis darbo tikslas – klasikiniams dėvėtiems vyriškiems rūbams (švarkas, kelnės ir marškiniai) suteikti tęstinį savo gyvenimą moteriškų rūbų spintoje.
Vietoj naujų audinių, pirktų iš audinių parduotuvių, pasirinkau kitą, ekologišką, būdą – dėvėtų rūbų, mano atveju – vyriškų kostiumų ir marškinių, perkūrimą į moteriškus modelius. Dėvėtų rūbų parduotuvėse atrasti įvairių audinių švarkai, kelnės ir marškiniai, įvairiai derinant leido sukurti įdomius unikalių raštų ir netikėtų formų nešiojamus drabužių ansamblius.
Kolekcijos modeliuose aiškiai atpažįstamos klasikinio švarko detalių užuominos netikėtose vietose – švarko atvartas, perkeltas ant nugaros, akcentuota apykaklės linija kelnėse, nuleista pečių linija ties krūtine ar žemiau liemens ir kt. Ši moteriškų drabužių kolekcija skirta intelektualiai, ieškančiai tik jai būdingos išskirtinės saviraiškos moteriai.
