Giacomo Puccini Opera Turandot
Vilniaus dailės akademija
Darbo vadovė prof. Virginija Idzelytė-Dautartienė
Scenografijoje man svarbu sukurti reikiamą atmosferą, kurioje atsiskleistų kostiumai. Giacomo Puccinio „Turandot“ opera išskirtinė tuo, jog joje daug chorų bei masinių scenų – choristai, šokėjai tampa reikšminga scenovaizdžio dalimi. Scenografiniu sprendimu siekiu sukurti minimalistinį, kostruktyvų, susidedantį iš geometrinių formų ritmo, kurias papildau spalvų deriniais bei medžiagų faktūromis, vaizdą, tinkamiausią Kinijos dvasiai atskleisti.
Kurdama kostiumus operai domėjausi tradiciniu kinišku Čing dinastijos kostiumu. Forma, spalva, ornamentai – viskas senoviniame kinų kostiume turi simbolinę reikšmę. Kostiumas europiečių akimis sudėtingai suprantamas. Siekiau kostiumą stilizuoti, sušiuolaikinti, bet kartu išlaikyti Čing dinastijai būdingą rūbų siluetą. Kurdama operos kostiumus, didelį dėmesį skyriau ne vien kostiumų silueto paieškai, bet ir spalvai, ornamentui, tradicinėms detalėms, kurias siekiau stilizuoti. Neatsiejama kostiumo dalimi tampa ir grimas, veido kaukės. Šiais akcentais siekiu sukurti hiperbolizuotai ryškius charakterius, kurie išryškintų veikėjų hierarchiją. Solistų grimas labiau detalizuotas ir ryškesnis, kitaip nei šokėjų, veidai nuasmeninti, slepiami po kaukėmis. Šiame darbe siekiu, jog visos operoje veikiančios detalės – scenografija, kostiumai, grimas – būtų vienodai svarbūs komponentai, padedantys sukurti harmoningą vaizdą ir koja kojon žengiantys kartu su muzika.
