„Jei tik galėčiau“
Tikriausiai daugelis yra girdėję frazę – jei tik galėčiau, norėčiau, pavyzdžiui, visą dieną gulėti ir nieko neveiki. Mes siekiame atsiriboti nuo dirgiklių, svajojame veikti tik tai, kas suteikia laimės jausmą ir trokštame patirti amžiną laimę. Bet ar egzistuoja ilgalaikė palaimos būsena, galbūt tai tik iliuzija? Tad buvo nuspręsta atlikti eksperimentą ir pabandyti tuo įsitikinti. Septynias dienas, po septynias valandas kasdien buvo užsiimama skirtingomis veiklomis, kurios, remiantis asmenine patirtimi, suteikia laimės jausmą. Skaičius septyni simbolizuoja istoriją iš Biblijos apie žemės sukūrimą, kurioje teigiama, kad Dievas šešias dienas kūrė pasaulį, o septintą ilsėjosi. Tad skaičius septyni asocijuojasi su poilsiu, juk mūsų krikščioniškoje visuomenėje yra priimtina sekmadieniais nedirbti ir šį laiką skirti malonumams. Eksperimento išvada skamba taip: net ir pati maloniausia veikla, gali virsti kančia. Tad eksperimentui reprezentuoti sukurta video trilogija, kurioje atsispindi išgyventos patirtys bei emocijos. Jausmui perteikti naudojamos metaforos o pats jausmas stipriai hiperbolizuotas. Aplinka tai žmogaus vidinis pasaulis, kuris persipina su fiziniu kūnu. Visuose video darbuose laimė transformuojasi i kančią ir amžinos laimės iliuzija išsisklaido.
Antrą asmeninio projekto dalį sudaro spekuliatyvaus dizaino elektroninė laimės parduotuvė. Priešingai nei video darbuose, šioje parduotuvėje yra tik sukuriama tobulos laimės iliuzija, bet ji nėra griaunama, tad estetika stipriai skiriasi. Žmogus yra kviečiamas išbandyti nusipirkti laimę, tačiau už ją turi sumokėti septynias valandas savo brangaus gyvenimo laiko.
Tad asmeninis projektas „Jei tik galėčiau“ griauna amžinos laimės iliuziją bei skatina vertinti ne tik malonias patirtis. Be tamsos nebūtų šviesos.
