Socialinis projektas-instaliacija „Pagalbos refleksas“
Vilniaus dailės akademija
Darbo vadovas doc. Robertas Jucaitis
Kasdienybės rate įstrigusi ir nuolat skubanti visuomenė nepastebimai užsimerkia ir nebemato supančios aplinkos, tampa abejinga ir nejautri įvykiams, tiesiogiai neliečiantiems jos pačios. Toks atsiribojimas tampa rimta grėsme visuomenės gerovei ir bendruomeniškumui, kai gatvėje įvykusi nelaimė nepažįstamajam tampa tik praplaukiančiu vaizdu pro akis, net nesusimąstant, jog vertėtų sustoti ir ištiesti pagalbos ranką ar paklausti elementariausio klausimo: „Ar viskas gerai?“
Socialiniu projektu-instaliacija „Pagalbos refleksas“ atsigręžiama į abejingumo problemą Lietuvoje ir kviečiama įsiklausyti į šešias autentiškas istorijas, interaktyviai skatinančias tave ir kitus nenusisukti ir nelikti abejingiems kito nelaimei. Siekiama nutolti nuo herojiškumo, stengiamasi išsaugoti nuoširdumą ir atrasti tiesioginį, unikalų ryšį su klausytoju bent kelioms minutėms. Todėl iki 3 minučių trukmės sumontuoti garso takeliai yra išklausomi per aplinkos garsus izoliuojančias ausines visuomenės kasdieniškoje aplinkoje – gatvėse, per festivalius bei miesto renginius.
Pasirinktos šešios interaktyvios istorijos iliustruoja skirtingas, bet labai jautrias kasdienes situacijas: neabejingumą kaimynystėje ir gatvėje, susidūrus su savižudybės, gyvybės apskritai bei narkomanijos problemomis. Pagrindinis dėmesys sukoncentruojamas į atliktą gerą žmogaus darbą, jo istoriją. Tokiu būdu ne asmenybė, o veiksmas tampa įkvėpėju. Dažnai žmogus nežino, kaip reikėtų elgtis pagalbos reikalaujančiose situacijose, todėl instaliacijos pabaigoje suteikiamos ir atminimo dovanos – trumpos instrukcijos, kaip būtų patartina elgtis kiekvienoje iš situacijų, ir simboliški prisegami suvenyrai, primenantys, jog vertėtų neužsimerkti, bet instinktyviai ištiesti pagalbos ranką.
