Vėl trūksta žodžių – lietuviškų diakritinių ženklų ekspozicija
Vilniaus dizaino kolegija
Darbo vadovė Justė Brukštutė
Tai lietuviškų diakritinių ženklų pažinimo ekspozicija. Diakritinis ženklas – „pridėtinis garsinio rašto ženklas, rašomas viršuje, apačioje ar šalia raidės ir keičiantis arba tikslinantis jos garsinę reikšmę.” (Tarptautinių žodžių žodynas). Lietuvių kalboje naudojami 4 diakritiniai ženklai: nosinės ą, ę, į, ų; taškas ė; paukščiukai č, š, ž; brūkšnelis ū.
Atliktas tyrimas atskleidė, kad dabar skaitmeninėje erdvėje dažnai rašoma be diakritinių ženklų. Diakritikai yra nevartojami sąmoningai: kai reikia, žmonės žino, kur padėti paukščiuką ar užkabinti nosinę. Taigi, šio projekto siūlomas sprendimas sudominti ir aktualinti diakritinius ženklus, tam pasirinkta priemonė keliaujanti, šiuolaikiška ir interaktyvi ekspozicija. Ekspozicijoje remiamasi patyrimo principu, naudojami dalyvaujamieji eksponatai.
Ekspozicijoje pasakojama apie ženklų kilmę, išvaizdą, pateikiamos įdomybės. Visos naudojamos priemonės įtraukia lankytoją, jis kviečiamas pakabinti nosines, suvedžioti labirintą, fotografuotis prie ė sienos, atidaryti paukščiuko dureles, pasimatuoti ūgį ir t.t. Ekspozicijos pabaiga – tai dar viena papildoma konstrukcija, pabaigoje lankytojas kviečiamas parašyti gražiausius žodžiu su diakritikais.
Įvestoje navigacinėje ir dizaino sistemoje naudojami tipografiniai tekstai, pasirinktas baltos ir geltonos spalvų derinys. Lietuvių kalbos institutas atskleidė, kad projektų šia tema dar nebuvo. Lietuviškų diakritinių ženklų pažinimas aktualus ir 100-mečio kontekste.
