Rapolas Vosylius
ARKLIAŽUVPAUKŠTIS
Stebuklinės pasakos – tai pasakos, išsiskiriančios savotišku santykiu su tikrove, menine išraiška, fantastikos pobūdžiu. Ši pasaka sekama vadovaujantis vieno žymiausių šiuolaikinės semiotikos atstovų Algirdo Juliaus Greimo aprašyta struktūrinės analizės schema. Kiekybiniai stebuklinių pasakų analizės parametrai pakeisti struktūriniais, pereita nuo linijinės įvykių sekos prie paradigmatinių santykių vaizdavimo.
Sekant šią pasaką, stengiamasi tradicinę sakomojo meno formą integruoti į šiuolaikinę kultūrą. Tam tikra prasme pasakos sekimo procese tampama senų tradicijų skleidėju. Interpretuojant pasaką savita vizualine kalba, susiformavusios tradicijos vaizduojamos iš asmeninės pozicijos. Pasakos kaip galutinio objekto atsiradimą lemia tradicijos ir improvizacijos sąveika.
