Kolekcija GRAM-À-CAPUCHE
Vilniaus dizaino kolegija
Darbo vadovė doc. Alevtina Ščepanova
GRAM-À-CAPUCHE – močiutė su gobtuvu/močiutė rajone (angl. ir pranc. žargonizmų mišinys). Tikslas: mažinti seno žmogaus atskirtį, priminti visuomenei apie senolių svarbą ir apie Lietuvą garsinusių menininkų nuopelnus tautai.
Kolekcija pagaminta išskirtinai tik iš dėvėtų drabužių ir daiktų. Kolekcijos pagrindinis įkvėpimas – Vilniaus miesto močiutė ir senelis. Temos analizės metu stebimos ir dokumentuojamos jų aprangos manieros. Kolekcijoje įkvėpimas atskleidžiamas per siluetus, kirpimą, prigesintas spalvas, aksesuarus ir drabužių derinimą tarpusavyje. Drabužis įkvėpęs kolekciją – Vilniaus senolių dažnai vilkimas formalus kostiumas: švarkas arba kelnės (senelių dažnai vilkimi kartu). Kostiumas dekonstruojamas, jungiamas su kitais daiktais. Kolekcijos pagrindinis aksesuaras: rankinės ir maišai (alegorija į lietuvišką močiutę, dažnai matomą su mažiausiai dviem maišais vienu metu). Auskarai gaminami iš autorės močiutės pamėgtų plaukų segių ir skarų. Baltos galvos skaros – naudojamos dėl momentinės asociacijos su močiute, taip pat tampa „baze” spaudai. Kolekcijos avalynė – baltais dažais dengti sportbačiai. Tai taip pat nuoroda į Lietuvos senolius ir žavų kontrastą tarp jų aprangos stiliaus ir pasirenkamos avalynės (sportbačių).
GRAM-À-CAPUCHE – KOLABORACIJA SU LEGENDINIU FOTOMENININKU RIMANTU DICHAVIČIUMI. Kolekcija tampa vaikščiojančia, gyva Rimanto Dichavičiaus nuotraukų galerija. Menininko nuotraukos spausdinamos ant audinio ir „lopomos” ant drabužių. (aliuzija į priešindustrinę erą, kuomet žmonės drabužius lopydavo po keliasdešimt kartų.) Drabužio „lopymas” menu – būdas ne tik pratęsti jo dėvėjimo laiką, bet ir didinti jo vertę.
