Rugsėjo 9-ąją Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centre įvyko tarptautinio paskaitų ciklo „Design Talks“ susitikimas. Renginyje savo įžvalgomis ir patirtimi dalijosi konkurso „Jaunojo dizainerio prizas 2026“ komisijos nariai: architektė Giulia Procaccini (Italija), dizaino tyrimų specialistė Linda Lissola (Švedija), mados dizaineris Miroslav Sabo (Čekija), produkto dizaineris Willem van Hooff (Olandija) bei Estijos strateginio dizaino agentūros „Velvet“ generalinis direktorius ir dizaino vadovas Pärtel Vurma.
Komisijos nariai džiaugėsi, jog šių metų konkurse pamatė daug perspektyvių darbų, kurie gilinasi į visuomenei svarbias temas: socialinę gerovę, psichikos sveikatą, tvarumą, identitetą ir technologijas. „Lietuvos dizaino ateitis yra patikimose rankose. Tik kartais susimąstau, ar jaunieji dizaineriai turi galimybę išmokti, kaip idėjas išvystyti iki pat įgyvendinimo etapo – ten, kur susiduriama su pasipriešinimu, kur tenka ieškoti kompromisų ir kur atsiranda realios darbo pasekmės“, – savo pranešime svarstė Pärtel Vurma ir kvietė atvirai pasikalbėti apie industrijos realybę bei pokyčius.
Dizaino rinkos pokyčiai: kaip keičiasi karjeros pradžia?
Pranešime P. Vurma pasidalino statistika, rodančia aiškią tendenciją – pradedančiųjų specialistų pozicijų mažėja tiek Europoje, tiek JAV. „Dar ne taip seniai karjera dizaino industrijoje prasidėdavo nuo praktikos. Sektorius rėmėsi jaunesniaisiais dizaineriais, kad susitvarkytų su dideliais darbų kiekiais. Darbas, žinoma, nebuvo labai žavingas, tačiau atverdavo kelią tapti profesionalu: juk mokaisi dirbdamas, o tobulėji kartodamas. Dabar šie struktūriniai procesai tyliai nyksta. Tai susiję ne tik su dirbtiniu intelektu, bet ir su biudžetų mažinimu bei pokyčiais, kai greitis tampa svarbesnis už mentorystę“, – atkreipė dėmesį P. Vurma.
Pasak P. Vurmos, tai grėsmė visam sektoriui – nesamdydami pradedančiųjų, nustojame auginti patyrusius specialistus. Be to, jaunieji specialistai į industriją atneša tai, ko patyrę darbuotojai nebegali suteikti – šviežią mąstymą ir industrijos standartų dar nesuformuotą žvilgsnį.
Visgi P. Vurma į situaciją žvelgia optimistiškai ir tiki, jog technologijų raida taip pat atveria ir galimybes mokytis, dalintis žiniomis ir kurti naujus veiklos modelius. Kadangi ekspertas pats dažnai samdo dizainerius, jis išskiria keturis pagrindinius įgūdžius, galinčius padėti jauniesiems specialistams išsiskirti besikeičiančioje rinkoje.
1. Išmokite suformuluoti problemą
Dirbtinis intelektas gali greitai atsakyti į jūsų klausimą, tačiau nepatikrins, ar pats klausimas yra teisingas. Todėl svarbu išmokti suformuluoti arba iš naujo apibrėžti problemą. Pavyzdžiui, savo portfolio verta rodyti ne tik galutinį rezultatą ar gautą užduotį, bet ir kaip patvirtinote problemos pagrįstumą naudodamiesi tyrimais ar surinkta informacija.
2. Atskleiskite savo procesą ir pasirinkimus
Žmogaus pranašumas prieš dirbtinį intelektą yra skonis ir gebėjimas priimti sprendimus, todėl portfolio atskleiskite ir savo darbo procesą. Svarbu parodyti, kokias alternatyvas svarstėte ieškodami sprendimų, kodėl kai kurių atsisakėte ir kodėl pasirinkote būtent tokį galutinį variantą. Daugelis dizainerių nenori rodyti to, kas, jų manymu, nėra pakankamai gera – tai suprantama. Tačiau tai demonstruodami, lavinate gebėjimą priimti sprendimus ir juos argumentuoti.
3. Gebėkite bendrauti ir įtraukti kitus.
Itin svarbus dizainerio įgūdis – gebėjimas įtraukti kitus žmones. Pavyzdžiui, dirbant agentūroje, projektai retai kuriami izoliuotai. Projekto metu būna šimtai sąveikos taškų, kuriuose turite įtikinti kitus savo idėjomis bei mokėti bendrauti su skirtingais žmonėmis: dizaino vartotojais, programuotojais, rinkodaros vadovais, valdžios atstovais, teisininkais ar įmonių vadovais. Tai apima ir gebėjimą suprasti jų profesinę kalbą bei kontekstą.
4. Išmanykite teisinius ir licencijavimo klausimus.
Žinojimas, kaip apsaugoti savo kūrybą ir gerbti kitų teises, yra esminis profesionalumo įgūdis. Net ir vizualiai baigtas darbas gali būti neparengtas klientui, jei, pavyzdžiui, panaudotas šriftas neturi reikiamos licencijos. Intelektinės nuosavybės išmanymas padeda išvengti teisinių rizikų ir apsaugo dizainerių kuriamą originalų turinį.
Apibendrindamas P. Vurma pabrėžė šiuolaikinio dizainerio vaidmens transformaciją: „Ateities dizaineris – tai ne tik tas, kuris kuria daiktus ar vaizdus, bet tas, kuris padeda žmonių grupei priimti geresnius sprendimus“.
Konsultacijos apie intelektinę nuosavybę
Intelektine.lt yra Valstybinio patentų biuro informacinė svetainė, skirta padėti suprasti intelektinės nuosavybės apsaugą ir jos galimybes. Čia pateikiama informacija apie skirtingas intelektinės nuosavybės rūšis, galima registruotis į nemokamas konsultacijas konkrečiais klausimais ir rasti praktinės informacijos apie apsaugą, komercializavimą bei veiksmus kilus neaiškumams.