Pasidaryk-pats judėjimo ir skaitmeninės gamybos įgalintas atviras dizainas
Vilniaus dailės akademija
Darbo vadovas prof. Juozas Brundza
Istorinėje perspektyvoje dizainas dažnai išnaudodavo pasidaryk-pats judėjimo įrankius siekdamas lavinti vartotoją ir kelti klausimus apie dizaino disciplinos atsakomybę. Dažniausiai tokių projektų postūmiu tapdavo staigūs ekonominiai ar socialiniai pokyčiai, o jų tikslas būdavo suteikti daugiau galios naudotojui. Ši galia būdavo išreikšta ne didesne galimybe įsigyti, bet leidimu kurti, taisyti, adaptuoti, perdaryti, taip pakeičiant ne tik objektą, bet ir savo pasaulėžiūrą ar aplinką plačiąja prasme. Šiandien išties demokratiško dizaino, kuriame naudotojas turi aktyvų vaidmenį, reikia labiau nei bet kada anksčiau. Šis aktyvusis naudotojas yra įgalintas nepaprastai lengvai pasiekiamos informacijos, naujųjų skaitmeninės gamybos įrankių ir ypač gausios darytojų bendruomenės („maker movement“). Tačiau nei informacija, nei įrankiai, nei bendruomenė negali būti rimtus pokyčius sukeliančiais veiksniais, jei jie nepriklauso didesnei sistemai. Sisteminis požiūris yra stiprioji dizaino disciplinos pusė. Teorinio darbo pasekoje sukurta „Oli“ atviro dizaino, spausdintų modulinių detalių sistema yra vienas mažas pavyzdys, kaip tokio tipo produkcija galėtų veikti. Detalės čia tampa įrankiais susikurti savo unikalią aplinką, kuri yra nepriklausoma nuo tradicinės gamybos ir komercinės sistemos suvaržymų. Tokie produktai gali būti ne tik tvaresni, bet ir įgalinti vietines bendruomenes, duoti naudos naudotojų emocinei sveikatai, suteikti iki šiol nematytų realios personalizacijos galimybių ir paversti mus aktyviais fizinės ir emocinės aplinkos kūrėjais.
